Aksominė dviejų kultūrų samplaika Umbrijoje

Ruduo Italijoje – tai aksominis klimatas, nuostabūs saulėlydžiai, lengva migla pasipuošusios kalvos. Tai laikas, kai gamta, atsigavusi po vasaros karščių, pasipuošia nuostabiausiomis spalvomis ir dovanoja nepakartojamus rudeninius gamtovaizdžius bei per vasarą subrandintą gausų derlių; vynuogynų laukus, apkibusius vynuogėmis, kurie jau greitai pakvies į derliaus rinkimo šventes; granatų medžius, pasipuošusius magiškais atgimimo vaisiais ir alyvmedžių giraites su netrukus pradėsiančiomis byrėti itališko auksinio aliejaus uogomis… Tiesiog neįmanoma tuo nesižavėti!.

Taip nutiko ir Skaistei su Leandro – porai, itin mėgstančiai keliauti po Italiją. Vienų bendrų atostogų metu Umbrijos regijone abu įsimylėjeliai liko be galo sužavėti gamtos apsuptais viduramžių miesteliais, stūgsančiais ant kalvų viršūnių. Aplankę mažytę bažnytėlę Montefranko miestelyje, net nesuabejojo, kad, kai nuspręs susituokti, santuokos sakramentą priims būtent čia. Dėl šio pasirinkimo būsimos šios poros vestuvės automatiškai įgavo išskirtinį autentiškumo prieskonį.

Skaistės ir Leandro santuoka buvo nuostabiai gražus dviejų tautų ir tradicijų susipynimas, į kurį atvyko jaunųjų giminės iš tolimos Lietuvos ir visos Italijos. Santuokai jaunieji pasirinko spalio mėnesį. Šventę lydėjo lietuviška duona ir druska, ir, nors, jaunosios mama turėjo šiek tiek kuklių dvejonių, vis dėlto, mano paskatinta, nusprendė dovanoti jauniesiems ir šeimos židinį. Jauniko artimieji italai liko tiesiog sužavėti šio malonaus susikaupimo ir šiltų žodžių lydimomis lietuviškomis tradicijomis. Dar viena, itališka, tradicija tapo jaunikio tetos rankų darbo nerta pagalvėlė jaunavedžių žiedams. Šventės metu ant stalo puikavosi juoda duona, o desertui svečiai ragavo lietuvišką šakotį. Vestuvės, tautos, tradicijos… Jas reikia puoselti, o ne jų gėdintis. Išskirtinį skonį jaunieji pademonstravo ir muzikine prasme – šventės metu svečius linksmino originalus instrumentinės muzikos kvartetas, atliekantis balkanų stiliaus tradicinę muziką. Šventė vyko Montefranco – sename Italijos miestelyje, įsikūrusiame 414 metrų virš jūros lygio. Nuo kitų vietovių jis yra atskirtas alyvmedžių, pušų, ąžuolų miškais.

Vestuvių metu nebuvo dūmų ar įprastų šampano piramidžių; nebuvo ir prašmatnaus, įprasto pirmojo jaunųjų šokio ar ypatingų vedėjų. Tai buvo tiesiog šiltos, nuoširdžios ir itin jausmingos vestuvės. Galiu drąsiai pasakyti, kad šios šventės jausmingumas ir buvo pati didžiausia prabanga.

Tuokiantis Italijoje rudenį, sielą gaivina spalvoti vaizdai, tobulas klimatas, o šio nuostabaus metų laiko dekoras gali būti sukurtas ne tik iš gėlių žiedų, bet ir iš spalvotų augalų lapų, uogų ir vaisių, kas suteikia porai ir svečiams papildomo ypatingo žavesio. Pietinėje Italijos dalyje klimatas ir rudenį išlieka toks šiltas, kad povestuvinės kelionės metu galima skirti laiko pasimėgauti net ir pajūrio paplūdimio malonumais.

Yra begalės priežasčių, kodėl verta leistis į vestuvių nuotykį Italijoje, viena kurių, be abejonės, – šeimyninio gyvenimo pradžios paženklinimas tik pačiomis gražiausiomis emocijomis.

Svajojate apie vestuves Italijoje?

Registruokitės nemokamai konsultacijai ir gaukite rūpimus atsakymus

Paspaudus mygtuką, atsidarys naujas langas su registracija per Facebook puslapį.

Dalintis:

Share on facebook
Share on twitter
Share on pinterest
Share on linkedin