Sant’Eustachio apsupta A&M meilė

Sant’Eustachio vestuvių nebesuskaičiuočiau net jei ir labai pasistengčiau, nes čia – magija, istorija ir tikru jausmu persmelktuose buvusios bažnyčios griuvėsiuose – meilę vienas kitam prisiekia bene pusė mano sezono porų. Ne išimtis buvo ir 2025-ųjų spalį aukso žiedus čia sumainę nuostabieji Auksė ir Mantas. Šis pasakojimas būtent apie juos ir jų dieną.

Ramus ir džiaugsmingas pasiruošimas

Su Aukse ir Mantu susipažinome 2025-ųjų vasarį – meilės mėnesį. Ir jau tada buvo aišku, kad ši pora bus ypatinga. Ramuma, nuolatinė neblėstanti šypsena, pasiūlymų išklausymas ir pasverti sprendimai lydėjo visą organizavimo kelią. Tad nuo datos pasirinkimo iki meniu maketų viskas ėjosi lengvai ir paprastai.

Nenoriu sakyti, kad žinau, kodėl taip nutiko, nes sklandus organizavimo procesas susideda iš labai daug dedamųjų. Bet jeigu man reikėtų spėti, sakyčiau, kad būtent jų pasitikėjimas savo sprendimais ir manimi buvo tas kertinis akmuo mūsų tobulo susibendravimo pamatuose.

Itališka spalio šiluma ir jie

Jau labai daug kartų kartojau, bet norisi vėl ir vėl priminti, kad itališkas spalis nė per kur nepanašus į lietuviškąjį. Jis daug šiltesnis, daug malonesnis, sausesnis ir kur kas svetingesnis, o ypač Amalfio pakrantėje. Todėl nusprendus susituokti čia spalį, jūs nieko nepralošite, o laimėti galite labai daug.

Taip nutiko ir šiai nuostabiai porai, kuri pasirinko savo meilę Amalfio pakrantėje atšvęsti spalio 9 dieną. Dieną, kuomet skaisčiai švietė saulė, kuomet džiugino gėlių žiedai ir gaivino taurė geriausio itališko Prosecco. Tai nebuvo apie rudenėjančią gamtą. Tai buvo apie vis dar vasara alsuojančią meilę.

Didingasis Sant’Eustachio išgirdęs jų „Si“

Lygiai taip, kaip ėjo jų vestuvių planavimas, taip pat ramiai ir užtikrintai prasidėjo ir gražiausias tų metų rytas. Šukuosena, makiažas, suknelė ir puokštė, kostiumas, atlapo puokštelė ir aplink šurmuliuojantys artimieji. Visa tai ir tas nematomas viską saugantis jausmo šydas sukūrė tikrą magiją nuo pirmųjų dienos minučių.

O tuomet atėjo metas susitikti didinguose Sant’Eustachio griuvėsiuose, kuris dideliais bestikliais langais žvelgia į jūros tolius iš taip aukštai, kad jautiesi patapęs paukščiu. Ir jie išties įsklendė. Ore vilnijant saksofono muzikai ir visuomet romantika persmelktai italų kalbai, jie susiejo savo gyvenimus amžiams, ištardami tą patį saldžiausią ir mylimiausią „Si“.

Lietuviškom tradicijom ir itališkais ritmais į „Ilgai ir laimingai“

Ir štai čia, kai oficialioji dalis jau buvo baigta ir beliko švęsti gyvenimą, prasidėjo vakarėlis. Ilgas ir smagus, pažymėtas lietuviškomis tradicijomis, tostais, šokiais, muzika, skaniu maistu ir kiek sunkesniais atsisveikinimais, prieš išsiskirstant. Nes paskirti tiek laiko porai ir neįsidėti jos į širdį aš tiesiog negaliu. Nemoku ir neplanuoju išmokti. Nes kiekviena istorija, kurią padėjau pradėti, yra verta visų pasaulio knygų, o ypač mano atminties.

Tad galiu tik dar kartą pasakyti didžiausią ačiū, kad pasirinkote mane, kad patikėjote mano žiniomis ir įvertinote įžvalgas. Tegul jūsų bendras kelias būna spalvingas ir kupinas gražiausių akimirkų, kaip ir ta ypatinga diena Amalfio paktrantėje.